Kol šventovę sudegins, kolei
stovėsi piktas ir žilas prie nuolaužų,
kol pelenas jūrą užkrės,
ta vėl kolona sužydės
kaip rožių krūmas - ta kolona,
kur įstingusi šokio naktis.
Ir kraujažiedžių kvapnumas
bus akmenio nuosprendis mums -
už prašoktas dienas doringas,
už išsvajotus posūkius vingius.
This poem has not been translated into any other language yet.
I would like to translate this poem